Pirmadiená anksti ryte
að netikëtai pabudau
ar dar kas nors pabudo
ðiam mieste
pati tamsiausia valanda
prieð tai kai tuoj nuðvis auðra
prieð tai kaip að
paþadinsiu tave
tamsiausia valanda
paèiam nakties gale
akimirka trumpa
didinga ir kvaila

paklydæ tankiame miðke
mes baigiame tikët sëkme
kai tie kurie iðgelbës mus jau èia
mes nebetenkame vilties
uzmetytam audros laive
kaip tik tada kai krantas jau salia

pirmadieni anksti ryte
as taip ir nebeuzmigau
sviesa lange jau paliete akis
artejo dar viena diena
pilna paklydusiu minciu
jas atnese
praejusi naktis